Rengiant CV ar vykstant darbo pokalbiui yra natūralus kandidatų noras prisistatyti kuo geriau. Remiantis skirtingais šaltiniais ir mūsų patirtimi, iki 45 proc. atvejų kandidatai savo CV pateikia dalį netikslios, tikrovės neatitinkančios informacijos ir iki 30 proc. pokalbio metu pristato save geriau nei yra iš tiesų. 

Išsiaiškinti netikslią informaciją yra daug lengviau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir tai gali sumažinti tavo šansus gauti norimą darbą. Personalo atrankų darbuotojai pakankamai gerai moka užduoti klausimus apie panašius dalykus, siekiant patikrinti tavo „gebėjimus ir patirtį“, todėl kartą apie save papasakojęs tikrovės neatitinkančius dalykus, esi priverstas meluoti visą laiką ir klimpti į melo pelkę. Taigi, šįkart pateiksime dažniausiai pasitaikančius kandidatų prisistatymo pagražinimus ir parašysime kodėl tai yra trumparegiška taktika gauti darbą.

1. Išsilavinimas.

Nemaža dalis žmonių, pradėję studijuoti ir išklausę tik keletą kursų, savo gyvenimo aprašyme nurodo, jog studijas jau baigė. Jei tavo turimas išsilavinimas neatitinka įmonės reikalaujamo, geriau nemeluoti. Galbūt šį kartą tavęs nepakvies į darbo pokalbį, bet tai bus daug geriau, nei jaustis nepatogiai darbdaviui uždavus klausimą apie išsilavinimą arba paprašius kursų ir studijų baigimo pažymėjimų.

Jei matai, kad darbdavys reikalauja tam tikro išsilavinimo, kurio tu neturi, nesiųsk savo CV. Tiesiog parodyk dėmesį ir pasiskambink pasiteirauti, ar būtų svarstoma tavo kandidatūra, jei turi panašų išsilavinimą.  Greičiausiai, atsakymas bus 'taip'.

2. Darbo keitimo priežastys ir įdarbinimo datos.

Pasitaiko situacijų, kai nenorint atskleisti savo nedarbo laikotarpių, yra nutylimos įdarbinimo, arba atleidimo datos ir priežastys.

Apie išėjimo iš darbo arba atleidimo priežastis reikėtų nuoširdžiai pasakyti, tačiau nereikia burnoti ar blogai atsiliepti apie buvusį darbdavį.  Būk tikslus (-i) diplomatiškas (-a), nes tavo buvęs darbdavys taip pat gali papasakoti, kiek laiko dirbai, ir kodėl, jo manymu, išėjai iš darbo.

3. Užsienio kalbų mokėjimas.

Dažnai kandidatai nurodo geresnį savo užsienio kalbų mokėjimą nei yra iš tiesų. Pavyzdžiui, kandidatas sako, jog laisvai gali bendrauti švedų kalba, nors iš tikrųjų moka tik kelis elementarius žodžius. Prireikus bendrauti švediškai neretai pasimetama ir taip sugadina savo gerą įvaizdį.

Mūsų patarimas būtų prisiminti, kad  užsienio kalbų mokėjimas yra vienas lengviausiai patikrinamų tavo įgūdžių.  Po  „Neturiu problemų bendrauti ir rašyti rusų kalba“ dažnas darbdavys tavęs visgi gali paprašyti parašyti trumpą laišką klientams.

4. Pareigos ir darbo patirtis.

Nurodant netikslius, bet gražiau skambančius apibūdinimus ir atsakomybes galite atkreipti į save dėmesį ir būti pakviestas (-a) pokalbio, bet pokalbio metu tai taip pat gali greitai išaiškėti kaip pagražinta tiesa.

Pavyzdžiui,  vietoj asistento pareigų, nurodoma  -  vadybininkas, atsakingas už kitų darbuotojų veiklų koordinavimą, vietoj apskaitininkės nurodoma buhalterė, vietoj pamainos vadovo asistento nurodoma pamainos vadovas, vietoj 4 mėn. patirties (2009 11 – 2010 02) prisistatoma turint 1 metų patirtį (2009-2010 m.) ir pan.

Jei dirbai kartu su komanda, nerašyk „Projektų vadovas, vienas pasiekęs x, y, z rezultatų“

Tokie, iš pirmo žvilgsnio, nekalti pagražinimai gal ir nėra pagrindinės neįsidarbinimo priežastys, tačiau darbdavio akyse tau pliusų tikrai nepridės.  Mūsų patarimas pasistengti tiksliau aprašyti savo atsakomybes ir pareigas. Jei iš tiesų dirbai kartu su komanda, nebūk „Projektų vadovas, vienas pasiekęs x, y, z rezultatų“

5. Darbo įgūdžiai ir profesiniai gebėjimai.

Tai darbo pokalbyje dažniausiai pasitaikantis netikslumas, kurio darbdavys ne visada turi galimybių operatyviai patikrinti. Pavyzdžiui kandidatas sako, jog 3 metus naudojasi CAD programomis ir susitvarkytų su darbdavio apibūdintomis užduotimis, tačiau iš tiesų kandidatas žino tik pagrindinius programų įrankius.  

Jei manai, kad gavęs darbo pasiūlymą, truputi pasipraktikuosi ir per vieną naktį išmoksi padaryti tai ką pažadėjai, labai klysti.  Pradėjęs dirbti patirsi daug streso, nes darbdavys reikalaus greitai ir  kokybiškai atlikto darbo, o tam atlikti tiesiog trūks įgūdžių. Nors tai ir atrodo nekaltas melas, jis gali labai skaudžiai atsiliepti tavo įvaizdžiui arba tiesiog kainuoti tavo darbo vietą.

6. Darbo užmokestis.

Viena dažniausiai pasitaikančių kandidatų taktika yra padidinti dabartinį savo darbo užmokestį, tikintis, kad tai padės derantis dėl būsimo atlygio, tačiau ta nėra veiksminga, nes įmonės vadovai tave vertina pagal tavo patirtį, pasiekimus, tinkamumą konkrečiai darbo vietai ir kitus dalykus, tačiau kiek tu „gauni dabar“ tikrai nebus apsisprendimą lemiantis veiksnys.

Personalo atrankos įmonės reguliariai atlieka atrankas, todėl žino koks yra atlyginimų rinkos vidurkis tavo pozicijoje, tikėtina, kad kitose atrankose bus bendravę su jūsų įmonėje dirbančiais kolegomis (ypač jei įmonėje dirba daug darbuotojų) arba pažįsta tavo darbovietės vadovą,  t.y. žino kiek realus tavo dabartinis atlyginimas, kurį tu įvardinai.

Šiuo atveju mūsų patarimas būtų tiesiog nuoširdžiai pasakyti kokio atlyginimo tikitės naujoje įmonėje. Įvardink diesnį, mažesnį arba nerealų dydį, tačiau nemeluok apie savo dabartinį atlyginimą pagal kurį nori uždirbti tiek pat arba daugiau.

Prisimink, kad į darbuotojų atranką atsakingai žiūrinčių įmonių vadovai, visada patikrins atsiliepimus iš jūsų buvusių darbdavių ir kitų šaltinių. Bet koks tikrovės apie jus neatitikimas, vadovui kels vieną klausimą: „Jei dabar melavote, tai kaip elgsitės darbe?“