Išdidžiai laikydami rankose universiteto diplomus, absolventai nejučiomis nuleidžia galvas ir  susimąsto, o kas toliau. Tik baigę studijas kai kurie jaunieji specialistai pradeda galvoti, kaip gauti pirmąjį darbą, nuo ko pradėti paieškas. Retas kuris turi aiškų, tikslų planą, kur ir kaip pradės savo karjerą. Projektu “Sėkmingos karjeros istorijos” norime įkvėpti jaunimą tikėti savo galimybėmis ir ryžtingai pradėti sėkmingą karjerą.

Šį kartą pasakojame 30 m. Lauryno sėkmingos karjeros istoriją. Pasitelkdamas loginį mąstymą, nuolatinį norą tobulėti, lojalumą ir atsidavimą, jis, vos tik baigęs magistro studijas, ėmėsi vadovauti  vienos iš žinomiausių Lietuvoje  automobilių aptarnavimo įmonių regioniniam padaliniui. Laurynas įmonėje dirba jau 9 metus. Ir be galo džiaugiasi savo darbu. Jis tikina, kad jis niekuomet nebūtų to pasiekęs, jei nedirbtų mėgstamo darbo.

 Papasakok, kodėl pasirinkai būtent šią sritį?

Laurynas: Į šią įmonę atėjau iš karto po studijų.  Tai yra pirmas ir vienintelis mano darbas.  Kadangi viskas, kas susiję su mašinomis, mane nuo mažens traukė, aš nelabai įsivaizdavau kitokio pobūdžio darbo. Man patinka ši sritis, nes automobiliai nuolat atsinaujina, ir nors darbo principas yra nuolat toks pat, tačiau nuolatinis automobilių  tobulėjimas, kaita skatina vis domėtis, tobulėti. Tai man labai patinka. Esu įsitikinęs, kad darbas privalo patikti žmogui.

Kaip vyko atranka dėl šio darbo?

Laurynas: Tai buvo apskritai pirmasis pokalbis dėl darbo mano gyvenime. Neturėjau patirties, kaip reikia elgtis darbo pokalbių metu. Taip jau susiklostė, kad iš vieno darbo pokalbio gyvenime gavau vienintelį darbą, kurį dirbu iki šiol.

Manau, kad ieškant darbo, turėtų pakakti logiško mąstymo. Prisimenu, mano bendramoksliai IV kurse kalbėjo, jog įgiję bakalauro laipnį, vasarą pasiliksmins ir pailsės, o rudenį pradės ieškoti darbo. Man sveikas protas sakė, kad geriau susirasti darbą dar prieš diplomo gavimą, kad vėliau netektų sukti dėl to galvos. Taigi, maždaug kovo mėnesį pradėjau žvalgytis darbo pasiūlymų. Universitete pamačiau skelbimą, kuris mane sudomino. Jame nebuvo specifinių reikalavimų, tačiau mane iš karto patraukė automobilių sritis. Skelbime buvo minima, kad žmogus, susipažinęs su įmonės veikla, turės galimybę plėsti ją kituose miestuose. Išsiunčiau CV ir neužilgo sulaukiau skambučio. Dabar jau man pačiam priimant personalą yra keista, kai žmogus rašo, kaip trokšta darbo, tačiau, pakvietus į susitikimą, jis pasako, kad negalės atvykti, nes yra susitaręs susitikti su draugais. Tuo metu aš atsisakiau visų planų, kad tik turėčiau galimybę save pristatyti pokalbio metu. Prioritetai man buvo aiškūs. Nuvykus į pokalbį, teko šiek tiek palaukti. Per tą laiką turėjau galimybę apsižvalgyti ir suvokti, kuo ir kaip įmonė gyvena. Tai buvo puiki galimybė pasiruošti artėjančiam pokalbiui. Kol laukiau, pabendravau su dirbančiu personalu, pristačiau save ir savo lūkesčius. Tai buvo strategiškai geras sprendimas, nes po pokalbio vadovas pasakė, kad jam reikia pasitarti su personalu. Personalas, žinoma, prisiminė mane.

Karjeros specialistai teigia, kad darbe turi būti 70 proc. malonios veiklos ir tik 20-30 proc. dalykų, kuriuos tiesiog reikia padaryti.

Tiek pats atrinkdamas personalą, tiek ir tada, kai dalyvavau pokalbyje dėl darbo, vadovavausi “svarstyklių principu”, apie kurį kažkada perskaičiau vienoje filosofinėje knygoje. Remiantis šiuo principu, ieškantis darbo žmogus yra vienoje svarstyklių pusėje, o darbdavys kitoje. Anuomet aš pagalvojau, ką aš galiu padėti savo svarstyklių pusėje. Apart didelio noro dirbti aš daugiau nieko neturėjau. Žvelgdamas į save iš įmonės pozicijos, aš pasisiūliau tris mėnesius dirbti be jokio atlygio ir per tą laiką kuo daugiau išmokti. Taip pat iš karto nekėliau didelių reikalavimų ir darbo vietai. Susitarėme, kad išsiskirsime gražiuoju, jei per tuos tris mėnesius suprasime, kad neatitinkame vienas kitam keliamų reikalavimų. Jau pokalbio metu pasakiau, kad man neįdomus darbas dviems metams, kad ieškau vietos, kurioje galėčiau įsitvirtintin ilgam.

Kaip plėtojosi tavo karjera įmonėje?

Laurynas: Būtų galima ilgai kalbėti apie tai, kaip dirbti, kad būtum naudingas ir reikalingas darbdaviui. Pabandysiu išskirti keletą, mano nuomone, svarbiausių ir įdomiausių aspektų.

Visada buvau punktualus. Tiesą sakant, daug valandų praleisdavau darbe – ateidavau su pirmais ir išeidavau su paskutiniais. Nuo pat pirmos dienos darbe domėjausi visais su darbu susijusiais klausimais. Po kokių 4-5 dienų aš jau mačiau, kurie dalykai įmonėje gali būti daromi geriau.  Pasisiūliau atlikti kai kuriuos paprastus darbus, kurie, maniau, įmonei būtų naudingi. Pavyzdžiui, supratau, kad darbuotojams reikia lentynos, jog galėtų susidėti įrankius ir taip būtų daugiau tvarkos. Tai nebuvo nei sunkus, nei daug pastangų reikalaujantis darbas, tačiau kitiems darbuotojams tiesiog nelikdavo laiko apie tai pagalvoti. Taip, kartais būdavo neįdomu, bet manau, kad su tuo reikia susitaikyti.

Jau po pirmosios darbo dienos nuvykau į kelis naujų automobilių salonus. Ten domėjausi, kiek kainuoja nauji automobiliai, kokios yra naujausios jų markės. Taip sutapo, tačiau po kelių dienų netikėtai gavau galimybę pademonstruoti savo žinias, nes niekas iš bendradarbių nežinojo vieno iš naujausių automobilių modelių. Čia kaip filme “Lūšnynų milijonierius” – turi būti atidus ir domėtis netgi detalėmis, nes kažkada tai gali būti labai naudinga.

Praėjus pirmam mėnesiui naujame darbe, aš gavau daug daugiau pinigų, nei mes buvome sutarę. Po trijų bandomojo laikotarpio mėnesių buvau priimtas. Jaučiau, kad vadovas yra patenkintas manimi. Tai kėlė dar didesnį norą tobulėti, domėtis, dirbti. Pradėjome kalbėtis, ko vadovai tikisi iš manęs ir stengiausi tai įgyvendinti. Vadovu tapau po dviejų metų, kai susipažinau su įmonės veikla “iš vidaus”. Per tuos 2 metus taip pat įgijau ir marketingo magistro laipsnį. Sunkūs buvo tie metai, tačiau aš nieko nesigailiu. Buvo verta. Po dviejų metų turėjau galimybę kurti savo filialą kitame mieste. Tai buvo labai įdomus laikas. Esu dėkingas savo vadovui, kuris manimi, jaunu 24 m. entuziastu,  pasitikėjo. Jau galėjau disponuoti nemažais įmonės pinigais, priiminėti personalą, žodžiu, kurti įmonę nuo pagrindų. Buvo daug naujų iššūkių kiekvieną dieną, dėl kurių svarbiu ir turbūt vieninteliu mano hobiu tapo psichologija – žmogaus galimybių atskleidimas, savirealizacija.

Ką galėtum pasakyti apie darbo ieškantį jaunimą?

Laurynas: Universitetus baigę jaunuoliai labai susireikšmina ir mano, kad jų visiems be galo reikia. Jie tiki, kad užtenka domėtis naujovėmis, mokėti naudotis išmaniuoju telefonu ir kompiuteriu. Tačiau tai juk nebėra jokia naujiena. Ir kai toks žmogus paprašo atlyginimo kaip specialistas, aš, vadovaudamasis “svarstyklių principu”, paklausiu, o ką tu gali padėti savo svarstyklių pusėje, kad būtų lygybė.

Priimant jauną žmogų, kuris visiškai neturi reikalingos darbo patirties, man svarbu, kaip greitai jis sugeba mokytis, todėl svarbu paminėti, ko jis gyvenime mokėsi ir kaip greitai išmoko. Visada pasidomiu ir kandidato pomėgiais, laisvalaikiu, nes kartais pretendentas sakosi esantis komunikabilus ir mėgstantis bendrauti, tačiau kaip savo pomėgius išskiria žvejybą ir televizoriaus žiūrėjimą. Tai kelia nepasitikėjimą. O priimant patirties neturintį žmogų ir ruošiantis paskirti daug laiko ir lėšų jo tobulinimui, norisi tikėti (ir pasitikėti), kad žmogus ilgai čia dirbs. Kitas dalykas, jaunuoliai dažniausiai rimtai nežiūri į darbą, nesupranta, kaip reikėtų elgtis ir atrodyti darbo metu. Tai taip pat nesukelia pasitikėjimo juo kaip darbuotoju.

Mėgstu vadovautis principu – visos upės suteka į jūrą. Kodėl? Nes, nors jūra ir yra labai didelė ir galinga, tačiau ji yra žemiau visų upių. Tokį patarimą ir aš galiu pasakyti jauniems specialistams – nerieskite nosių, būkite paprasti ir nuoširdūs.

Laurynas prisimena, kad jam teko susidurti su daugybę iššūkių, pačiam išmokti ir atlikti daug darbų. Šiandien jis džiaugiasi besiplečiančia įmonės veikla, puikiai suformuotu kolektyvu, kolegų pasitikėjimu. Paklaustas, kokia jo sėkmės paslaptis, Laurynas neabejodamas sako, kad tai – mylimas darbas.  Jis teigia, kad jei dirbsi, kas tau patinka, neabejotinai seksis. Veikla turėtų derėti ir prie žmogaus asmenybės, charakterio, nereikia “lipti per save”.

Taigi, Lauryno patarimai jaunimui, kaip lengviau ir greičiau susirasti darbą iš karto po studijų:

• darbo pradėk ieškoti anksčiau negu kiti;
• domėkis įmonėmis, kurių veikla tau įdomi;
• susirašyk savo tikslus ir norus popieriuje;
• vertink save adekvačiai;
• pamatyk save darbdavio akimis;
• prašyk tokio atlyginimo, kurio šiandien realiai esi vertas;
• konkrečiai įvardink, kokią naudą gali duoti įmonei;
• būk nuoširdus;
• dek noru gauti darbą;
• įtikink darbdavį, kad šioje įmonėje nori dirbti ilgai.