Turbūt pažįstama situacija, kai darbo pabaigoje aplanko jausmas, kad praktiškai nieko nenuveikei iš savo darbų sąrašo. Kaip tai išvis įmanoma, kad praleidai 8 valandas (ar daugiau) prie darbo stalo, net neatsidarei Facebook’o, o vis tiek jokio dienos tikslų progreso?

Galbūt problema yra ne tiek sąmoningumo trūkumas kiek nesugebėjimas skirstyti prioritetus. Vietoj to, kad atliktum svarbiausias užduotis, nuolat šokinėji tarp smulkių darbus, kurios lyg ir suteikia produktyvumo jausmą, bet nėra svarbios ilgalaikėje perspektyvoje, pvz. atsakinėjimas į elektroninius laiškus, kurie nėra skubūs.

Rasmus Hougaard šią problemą pavadino “veiksmo priklausomybe”. R.Hougaard yra pasaulinės organizacijos Potential Project, kuri teikia sąmoningumo mokymus įmonėms,  vykdantysis direktorius. Jis taip pat yra naujos knygos “Viena sekunde priekyje” (“One second Ahead) bendraautorius. Knygoje aprašomi netreniruotos sąmonės blogiai ir siūloma strategijos kaip treniruoti savo smegenis per sąmoningumo užsiėmimus.

Veiksmo priklausomybė yra didžiulė netreniruoto sąmoningumo pasėkmė, teigia Hougaard Business Insider, ir šis reiškinys nuolat plinta tarp šiuolaikinių darbuotojų.

Sudėtinga išlaikyti dėmesį, kai protas patiria spaudimą nuo informacijos ir trukdymų

Kai protas patiria spaudimą – kai niekada negauna poilsio nuo informacijos ir trukdymų – gali būti sudėtinga išlaikyti dėmesį, leiskite prioritizuoti užduotis, rašoma knygoje.

Pavyzdžiui, vienas Japonijos technologijų lyderis gavęs daugybę informacijos imasi tų, kurios atrodo tuo metu labiausiai keliančios įtampą. Tai tarsi impulsas, kurį sunku kontroliuoti.

Netreniruotas pasąmone, Hougaard teigia, yra tam tikra priklausomybė nuo momentinio pasitenkinimas išsiskyrus dopaminui, kuris ir atkerta kelią nuo tikrai svarbių užduočių. To pasekoje gali nukentėti darbų atlikinimas, nes nukrypstama nuo pagrindinių atsakomybių.

Kaip žinoti, kad turi veiksmo priklausomybę: Kaip pirmiausia atsisėdi prie darbo stalo, pabandyk sėdėti ir nieko neveikti 3 minutes. (Galima žiūrėti pro langą arba į išjungto kompiuterio ekraną.) Jei tai atrodo sunki užduotis, rašo autoriai, greičiausiai tai tam tikro laipsnio priklausomybė veiksmui.

Taigi, kaip įveikti potraukį pasiekti ką nors ne tiek svarbu vien dėl to, kad tuo metu tai atrodo svarbu? Autoriai siūlo padaryti kvėpavimo pertraukėlę – vietoj to, kad iškart pulti veikti, sustok ir įkvėpk.

Ištverk prieštaringų prioritetų diskomfortą, rašo autoriai apie konfliktą tarp įvykdymo to, kas atrodo svarbu, ir nukėlimo vėlesniam laikui tam, kad galėtum susikoncentruoti ties tikrai svarbesniais darbais.

Autoriai sutinka, kad jų sprendimas atrodo pernelyg paprastas: nors tai atrodo paprasta, tas momentas atsikvėpimui, kad prisiminti savo prioritetus, gali būti sudėtingas. Susidūrus su keletu užduočių vienu metu, nieko neveikimas išskyrus kvėpavimą gali sukelti neramumo būseną ar net baimę. Vis dėlto, autoriai teigia, kad jei kaskart pakartosi tokią atokvėpio pertraukėlę, kai reikia atlikti rodos skubią užduotį,  įveiksi veiksmo priklausomybę ir išvystysi sąmoningumą. Viena sekundė laisvės sąmonei gali įveikti protinius impulsus ir sutaupyti kelias valandas papildomų darbų bei nusivylimą dienos pabaigoje.

Paruošta pagal Business Insider UK straipsnį: http://goo.gl/8V3qjS